Apie savo gyvenimą ir ne tik..

Man atrodo, kad turiu problemų su sveikata. Nervai, mokslai, jausmai – viskas kerta per nervus, o jie per sveikatą. Negaliu miegot. Po 2 tokių dienų pasakiau, kad neisiu į mokyklą, nes jei išeisiu aš vis tiek pareisiu, nes tokių dienų mokykloj neištversiu.

Galva kone plyšta, bet nemiegojus ir prasivarčius visą naktį lovoj gulėt nieko nedarant, tikrai negulėsiu ir dėl dabartinės savijautos. Šiek tiek paguliu, perskaitau senus post’us ir klausau muzikos. Ji šiek tiek gelbsti.

„Rašau kai nekenčiu, pykstu, rašau kai myliu..„

Hmm..
Ilgas laiko tarpas praėjo, kol vėl čia grįžtu rašyti savo minčių, savo gyvenimo..
Ask.fm’as tapau paprastesniu būdu ir šiaip, čia per daug asmeniškumų, kad visi matytų, galbūt todėl su niekuo beveik juo ir nesu pasidalinęs.

Keista, kartais atrodo esu toks F.A. kad rašau post’us kažkam, bet niekam neduodu skaityt. Neturiu žmogaus kuriuo pasitikėčiau, bet tuo pačiu bijau ir kad išaiškėtų mano asmenybė ir apie mano rašliavas ir ask’ą sužinotų pažįstami, draugai. Tikriausiai jų akyse tapčiau kitu žmogumi, o aš noriu, kad jie mane vertintų tokį koks atrodau jiems.

Šiam kartui tiek, manau vėl grįšiu čia..
Ask’as jau per daug išpūstu reikalu tapo. Per daug dėmesio, per daug atsakomybės. O čia niekas nieko neskaito. Čia aš vienas. Čia rašau sau.