Apie savo gyvenimą ir ne tik..

Taigi praėjo nemažai laiko, kai paskutinį kartą pasakojau apie save ir jaučiu, kad šį kartą pasakojant apie save reikia atskiro post’o. Taip, tai tarsi iškilmės man, nes na, apie save daug nekalbu.
Ask’o reikalas juda vis geriau ir man patinka ten reikštis, tai suteikia laisvės ir aš gaunu laisvės atsiskleisti, taip pat atsiranda tokių kuriems pasirodau įdomus, o tai mane varo tolyn. (:
Muzika, vis daugiau užpildo mano gyvenimo tuščios vietos, bet atrodo ten dar vietos daugvybė… Na bet nieko, muzikos dar daug liko ir jos tik daugės, o man muzika tikrai nemaišo. Ji tokia.. įvairiapusė, ji daug ką apibūdina, daug ko pamoko, ji kaip gyvenimo guru, daug ką pasakoja, Tau telieka tik atsirinkti, kas naudinga pačiam.
Gyvenimas eina etapais aukštyn ir žemyn. Krentame ir kylame ir nors jaučiausi smarkiai krentantis, šią akimirką jaučiuosi, po truputį kylantis ir nesvarbu, jei vakare vėl krisiu, bet dabar aš atsipalaidavęs ir kylu, o tai man teikia laimės.. (:

Paskutinė naujųjų, 2015 metų, pirmojo mėnesio diena.

Ir ką aš supratau?
Iš tikrųjų nieko. Tik tapau dar blogesniu žmogumi ir sušiku viską toliau. Hmm..
Tarsi atradau šviesulį, bet dar nesu tikras ar tai netaps paprasčiausiu šnipštu. Na, pagyvensiu pamatysiu.

Trumpai šį vėlų vakarą, na tiksliau vidurį nakties. :))

Meilė *Vardas praleistas* blėsta ir numanau priežastį. Atstumas, supratimas, kad meilės laukti iš jos pusės yra neįmanoma, viskas susidėjo ir dėl to tai mažėja, o gal man tik atrodo, gal aš tik noriu ramybės ir šitaip raminu save?..
Na šita, jau ne man sužinoti..
——
*2 Vardas praleistas* vis labiau tampa tik prisiminimu ir panašėja į praėjusį etapą. Net jeigu ir viskas pasikeistų, nežinau ar norėčiau susitaikyti ir būti vėl kartu, ypač po tų žinučių, kur tarsi būčiau padaręs kažką visiškai neatleidžiamo mane tiesiog pasiuntė, bet kaip sakoma – „Kam po*ui, tuos na**uj.“

Nuotaikai pakelt.