Apie savo gyvenimą ir ne tik..

Naktis juoda, tamsi, begalo ji saldi. Naktį viskas vyksta visiškai kitaip nei dieną. Bet dabar ne apie tai..
Yra viena tokia mergaitė. Senai ji kritus man į akį, tačiau nebuvo progos man su ja apie tai pasišnekėti. Atėjo metas, kai laiko sočiai, tačiau kažkaip ir nedrąsu ir keista, neteko man tokių dalykų dažnai daryti, net pasimečiau nuo ko pradėti. Na, bet nereik svajoti, reikia imti ir padaryti, o tada galbūt jau ir čia sau pasiliksiu visą tai.
Hmm… Apie ją galėčiau papasakoti ne tiek ir daug, jos gerai nepažįstu, bet kiek žinau man neatrodo tiek jau ir mažai. Tai ne vien įvairūs skaičiai, bereikšmiai žodžiai ir padrikas žinių bagažas. Nors galbūt kaip tik taip ir reiktų vadinti tas mano žinias – padrikos faktų nuotrupos. Asmenybė ji labai protingi, saugo daug ji paslapčių, su ja bendrauti gera – šiltas ji žmogus. Charakteris jos geras, nelyg kačiuko kailį glostyt, nėra jis blizgantis ir lygus visą laiką, būna ima ir iš niekur nieko pasišiaušia, tačiau juk be to nebūtu taip įdomu. Ji draugiška, išklauso ir bendrauja, galbūt jai neatrodo rimti mano kėslai, tačiau aš nejuokauju, žaisti žmonių jausmai nenorėčiau, tik ne jos, tik ne tokiais jausmais..
Galbūt pasiekti jos man nepavyks, tačiau aš pasistengsiu, padarysiu viską, kad tai taptų realybe, na o jeigu ne, tikrai nenusiminsiu, aš būsiu lyg geriausias draugas, kuris sugeba būti šalia visada kai tik prireiks, išklausyt, padėt, pasikalbėt..
———–
Tu viskas apie ką galėčiau svajoti.

Sėdi, geri, tada dar pašoki. Viskas su gera kompanija. Gražios panelės, šilti draugai. Įvairios nesamonės, naktinės diskusijos ir galiausiai buvimas vienam.. kol visi užmigo, bent jau taip pagalvojau iš pirmo žvilgsnio. Išėjus į kiemą vis dėl to radau vieną žmogų. Mintis perliejo klausimai „Kodėl? Kodėl būtent ji? Kodėl būtent dabar? Ką man daryti?“
Būtent ta mergaitė kurią aš mielai laikyčiau šalia. Kuria mielai rūpinuosi ir dėl kurios padaryčiau viską.
Deja. Negaliu jai to pasakyt, parodyt ar kažkaip kitaip išreikšt.
Aš nesu tinkamas jai, abejoju, kad yra panelė kuriai būčiau tinkamas. Tiesiog esu niekam tikęs ir nieko gero nesugebu.
Bet dabar ne apie tai. Ta nuostabi mergaitė buvo vienintelis su manimi nemiegantis žmogus sodyboje. Užkalbinau, pasiūlau eiti miegoti, ji akivaizdžiai buvo pavargus, akys apsiblausiusios, o paakiai pamėlynavę. Ji manęs neklausė, širdyje nenorėjau, kad ji eitų miegot, o protas liepė ja rūpintis ir pasistengt, kad ji užmigtų. Praėjo kiek laiko, pabuvom, pašnekėjom ir pasivaikščiojom. Tada galiausiai ji nuėjo miegot. Džiaugiausi ir liūdėjau vienu metu.
Visada viskas kas gera, baigiasi. Tačiau džiaugiuosi, kad tai įvyko. Nesigailiu nieko, nes jei ir tektų pakartot, nieko nepakeisčiau.