Jau eilinė diena, kaip kažką vis mąstau ir mąstau..
Net nežinau kodėl, bet panašu, kad praeitį paleisti sunkiau, nei maniau, nors tam tikri veiksmai padeda ją užsimiršti. Trūksta miego, trūksta jėgų, kartais atrodo, kad nebėra noro, prasmės gyventi, bet turiu prisiminti brangius žmones ir „just keep up“..
Nenoriu jiems skųstis.. Reikia prisiversti tylėti ir kentėti, o ne pasakoti, kaip jaučiuosi. Nors pasidaro geriau, bet nereikia apsunkinti kitų žmonių nereikalingomis problemomis… (:
