Vėl grįžau čia. Šįkart turiu daug ką papasakot, tikriausiai išsiplėsiu į kelis post’us, nes viename sutalpint tiek daug skirtingų įvykių būtų neteisinga..
Pradėsiu nuo paskutiniųjų įvykių.
Taigi susipažinau su panele. Ji gyvena pakankamai toli (~218 km), tad minčių apie kažkokius jausmus, susitikimus ar kažką daugiau nei bendravimą net nebuvo. 
Bet gyvenimas niekada nedaro, kaip galbūt kartais būtų geriau, pakiša kiaulę ir įvelia į visokias aferas…
Taigi bendravom, bendravom ir tarsi iš to bendravimo kažkas išaugo.. Atradom panašumų, skirtumų, prisirišom vienas prie kitų, parūpo vienas kitą ir pamatyti..
Va čia ir supratau, koks avantiūristas, laisvamanis aš patapau. Nekiekvienas taupytų pinigus, kad važiuotų ~218 km, iki realiai net nepažįstamos panelės, kuri gyvena kažkokiam Lietuvos užkampyje, kuris vis dėl to buvo toks mielas ir jaukus..
Taigi pasiėmęs ~30 eurų pasiskaičiavęs, kad tiek turėtų užtekt susiruošiau ir atsikėlęs anksti, mamai pasakęs, kad išeinu visai dienai būti su draugais, išlėkiau į 7:00 išvažiuojantį autobusą, į Alytų. Kelionė neprailgo, nežinau ar dėl jaudulio, ar knygos skaitymo, ar vis dar to nesupratimo į ką aš čia įsivėliau..
Kelios valandos kelio, aš jau Alytuje, pravažiavęs Kauną, Prienus. Alytuje teks šiek tiek palaukt i autobuso į Lazdijus, kieme vėsu, bet aš per daug susijaudinęs, kad man tai labai rūpėtų, likus kelioms minutėms iki autobuso, nusiperku bilietą ir išėjęs į kiemą sėdu į autobusą ir jau turbūt pradedu susivokti, kad jau viskas, kad kelio atgal nebėra. Vienintelė problema, kad atsiranda toks jausmas ar supratimas, kad pinigų kelionei gali ir pritrūkt..
Dar truputėlis laiko ir aš jau Lazdijuose, štai stotyje manęs jau laukia ta mano panelė su kuria bendravau..
Nežinau ar kolkas noriu pasakoti ką mes veikėm visą tą neilgą laiką kartu (~4h), nes tai begalo miela, tai kolkas tik mano ir jos nuostabiai praleistas laikas, bet manau turėčiau paminėti, kad kaip ir būna dažniausiai, bet pirmas įspūdis prasilenkė su įsivaizdavimais kaip viskas bus. Sutikta panelė buvo gerokai mažesnė nei maniau, nors ir žinojau jos ūgį, o daugiau viskas buvo tik daug daug kartų geriau, nei aš įsivaizdavau ir tikėjausi..
Galiausiai pabuvus visą tą laiką, apšnekėjus daug dalykų, teko pėdinti atgal į autobusą, galvoje mintys vien apie ją, bet jaučiau, kad artėja tas metas, kai teks susimąstyt, ką daryt dėl pinigų trūkumo grįžimui, nes tai jau buvo akivaizdu..
Stotyje dar ~20 minučių palaukėme ir atvažiavus autobusui teko nelinksmai atsisveikinti ir sėsti į autobusą vežantį į Vilnių..
Pakeliui susimąsčiau, kad turiu ~5 eurus, o kelionė iš Vilniaus į Panevėžį kainuos ~10 eurų. Pradėjau mąstyt ir ieškot pagalbos, kas galbūt važiuotų šįvakarą iš Vilniaus į Panevėžį, gal atsirastų pažįstamų žmonių, kurie galėtų paskolint, arba aišku paskutinis variantas – tranzuot, nors pamąsčiau, kad ~19h vakaro susirast kas paims Tave pavežt šansų mažai..
Bet privažiavęs stotį sumasčiau nedorą, bet tikriausiai kritinę idėją, tai pirkt bilietą pusei kelio (iki Ukmergės) ir jei jau išlaipintų ten, tai turėčiau kur nueit, na o jeigu pasiseks ir kaip maniau, tai tikriausiai turėčiau davažiuot Panevėžį ramiai ir šitaip užbaigt savo nestabilią, šiek tiek aviantiūrišką ir kaip man, ramiam žmogui, šiek tiek patrakusią kelionę.
Taigi nusipirkęs bilietą, sulaukiau autobuso, įsėdau ir tiesiog leidausi į kelionę, jaučiausi šiek tiek mieguistas, alkanas, kadangi valgyti tą dieną nieko labai neteko, o ir miegojau mažokai praėjusią naktį. Privažiavom Ukmergę, nieko ypatingo neįvyko, galiausiai dar po valandos kelionės, jau ėjau šlapia ir apsnigta Panevėžio gatve namo..
Visiškai nesigailiu šios kelionės, netgi atvirkščiai, ja didžiuojuosi ir esu labai laimingas pasirašęs tokiai iš pažiūros įdomiai kelionei.
510 kilometrų, ~8h 35min, tiek praleidau vakar autobusuose.
~1h 15min, tiek praleidau Alytaus ir Vilniaus autobusų stotyse laukdamas autobusų toliau.
~4h 30min, tiek nuostabaus svaiginančio laiko praleidau su nuostabiu žmogučiu.
