Apie savo gyvenimą ir ne tik..

„Žiaurumo kupina žmogaus širdis,
Pavydo iškreiptas jo veidas,
Tik siaubą kelia atvaizdas tasai
Slaptumu prisidengęs.“

V.Bleikas

„Kuo daugiau žinai arba dediesi žinąs, tuo galingesnis esi.
Visai nesvarbu, ar faktai teisingi.
Prisimink, svarbiausia – manipuliuoti paslaptimi.“

„Taigi, o man kilo klausimas. Laikas bėga greitai ar lėtai?
Atsiguliau miegoti ir šitas klausimas man nedavė ramybės. Rimtai susimasčiau, kaipgi tas laikas teka mano gyvenime ir pasimečiau..
Laikas slenka lėtai, tie mokslo metai buvo tokie be proto ilgi ir dabar laukia tik 3 mėnesių atostogos.. Ech.. Nedaug..
Bet pagalvojus, šie mokslo metai skriete praskriejo..
Ir tada vėl pasimečiau.. Laikas skuba ar velkasi lėtai. Galiausiai nusprendžiau, kad jis niekada nebuvo ir nebūna pastovus. Vieną akimirką jis ir tetrunka „akies mirksnį“, o kitą kartą jis jau slenka kaip lėtas vėžlio rėpliojimas per gurgždantį smėlį..“

14/04/19 03:26

Taigi.. Dar vienas įrašas. Pirmojo perskaičiusiojo žmogaus garbei. 😉

Papasakosiu apie save. Stengsiuosi trumpai, neužimti daug jūsų brangaus laiko.

Kaip jau sakiau, esu vaikinas, iš Panevėžio, marozų sostinės. Patinka pingvinai, mėlyna spalva. Patinka mūsų viešasis transportas, kuris mieste sugeba važinėt kas 30 minučių, arba autobusai (kaip 16) kurių grafiko geriau net nežiūrėti, arba pažiūrėjus ateiti 5 minutėm anksčiau, nors ir tai jau rizikuoji pavėluoti. Taigi man mano mieste yra kelios vietos tikrai mielos būti, tai būtų:

• Mai sushi kavinė.
• Ledainė centrinėje „Iki“.
• Skaistukas, jame yra kelios vietos kur dažnai lankausi.
• Po tiltu, prie Nevėžio upės, prie „Klevo Maximos“ ir visa aplink esanti teritorija.
• Netoli Staniūnų miškelis.
• Apleistas namas netoli Babilono.
• Ir visas likęs pasaulis kurį aplankau pėsčiomis, dviračiu ar kitomis savo turimomis priemonėmis keliauti.

Gyvenimas trumpas, taip kad imk iš jo viską ką jis duoda, naudokis visomis progomis, ir jei jau jomis pasinaudoji nesigailėk. Gailėkis pasitaikius progai ja nepasinaudojus, o ne pasinaudojus proga. Visada geriau pabandyti ir sužinoti, nei visą likusį gyvenimą laukti tokios progos kuri jau galbūt niekad nebeatsiras ir nebegrįš.

�

Kitam kartui norėčiau palinkėti visiems skaičiusiems ir skaitantiems geros nuotaikos, šilumos, džiaugsmo, laimės ir pasinaudoti gyvenimo duodamomis vertingomis progomis, kad vėliau nesigailėtumėte. Nepaleiskite savo svajonių, nes tik jos veda į priekį, kai gyvenime atrodo daugiau nieko gero ir nebeliko.

�

Taigi, grįžau namo, po sunkaus išėjimo į miestą, į pasaulį, kur visi žmonės kaip nežmonės. Tikriausiai nesupratot, bet čia jau neesmė.
Taigi. Žmonės. Nepasakyčiau, kad dabartinė visuomenė vis dar panaši į taip vadinamus „žmones„. Eini mieste šilta, karšta, o visų veidai pilki pilki. Kaip ir patys žmonės. Degradavę namisėdos, nebemokantys džiaugtis mažais dalykais. Bet nesakau, kad viskas jau taip ir blogai. Aišku dalis vaikų sėdėjo ir sėdi prie pc visą diena (tai čia kaip aš panašiai), ir nieko neveikia, tik naikina savo smegenų pilkąsias ląsteles, bet yra ir protingesnių vaikų išeinančių į kiemą ir su draugais pabūti ir šiaip su dviračiu pasivažinėti ar pažaisti krepšinio ar futbolo kieme. Va mačiau du mažus vaikus, abu taškėsi prie balutės ir taip mielai atrodė. Kažkada visi vaikai šiltu oru būdavo kieme, mamas šaukdavo per langus, o ne telefono ragelį. Pasaulis mano nuomonę eina žemyn. Degraduoja. Kompiuteris pasidaręs daugelio vaikų didžiausiu ir svarbiausiu laiko leidimo šaltiniu. Ir palaukit, tik nepradėkit, sakyt, kad čia jūs visi ne tokie. Aš ir nesakau, kad visi, bet dauguma, ypač mažų vaikų dabartinių tokie tapę, iš to kiek aš žinau, matau ir girdžiu.
Ech.. Man jų gaila. Prisiminus savo vaikystės dienas, vakarus praleistus kieme ant karstyklių, gauditynes, „aukštą žemę“, slėpynes su „tuku tuku“.. Tai nostalgija.. Gaila, kad dabartiniai vaikai to nepatirs.

Taigi tikriausiai dabar tiek, papildysiu blog’ą galbūt vakare, galbūt rytoj vakare, nes ryt nusimato įdomus pokalbis su psichologe, į kurį pats nelabai noriu eiti, nes nepasitikiu tokiais žmonėmis..

Taigi sėkmės, kas skaitėte ir geros jums dienos. 😉

Mano:
Ask’as.

Taigi atsikėliau visai neseniai prieš ~30 minučių, esu totalus tinginys, nes keltis jau turėjau 7.30… Bet prasnaudžiau vis kas 10 minučių prasibusdamas ir galiausiai atsikėlęs nesenai, iškart įsijungiau pc, kol jis dirbo įsijungdamas, nusiprausiau, apsitvarkiau kambarį ir prisėdau prie savo numylėtojo pc. Aišku iškart patikrinau svarbiausias svetainęs YouTube ir ask’ą, nors ir žinojau, kad nieko gero – nieko naujo ten nerasiu. Bet vis tiek, toks kaip įprotis man tai tapo. Rašau nerišlias, nesusijusias nesąmones ir prašau nepeikti manęs dėl to, nes pirmą kartą darau tokį dalyką, nežinau ką pasakoti, ką sakyti, ką nutylėti..
Apie vakar vakarą (naktį) dar galiu pridurti, kad nuėjau miegot nei anksti, nei vėlai, apie ~4 valandą ryto.

Taigi, dabar jau kokias 20 minučių darau namų darbus, renku informaciją ir sugalvojau blog’ą savo pripaišyt naktinėm ir rytinėm naujienom, kurios kaip sakiau „Nieko gero – nieko naujo.“