Apie savo gyvenimą ir ne tik..

Sėdėsiu ir galvosiu, mąstydamas gėrėsiuosi šiuo pasakišku kūriniu, tai viskas kas man liko – rašymas.
Turiu mokintis padėti žmonėms, tiems kuriems to labiausiai reikia. Kartais net keista, kodėl apie tai galvoju, kodėl stengiuosi dėl tų, kurie dėl manęs gal ir nieko nepadarytų, bet tiesiog.. be jų aš negaliu, jie man rūpi. Kažkuriuo metu man buvo sunku, žinau kąd viskas kas sakoma yra padengta melu, nes nesinori kartis ant kaklo ir prašyt pagalbos, norisi tik sėdėti kambaryje pasislėpus ir tyliai verkti, verkti, verkti.. Tačiau juk visiems mums reikia pagalbos, paramos ir dėmesio?..
Tiesą sakant, pats tiksliai to nežinau.. Bet tai nekeičia fakto, kad sau brangių žmonių aš nepaliksiu, kas bebūtų, kokia situacija bebūtų.

Pasistegiau. Atsargiai ir lėtai prisiartinau prie vieno žmogaus, sužinojau jo problemas, bet vis dar atsargiai artinausi prie jo, tikėdamasis, kad jis nepabėgs, neišsigąs.. Supras?..
Deja, deja. Tenka nusivilti vėl ir vėl. Žmonės atrodo negali suprasti manęs, mano norų, o gal žmonės tiesiog ne tie. Juk negali būti, kad mano norai tokie viršnorminiai.. Aš suprantu, kad jie nėra normalūs, bet jeigu aš suprantu, netgi tokius sunkiai suvokiamus dalykus, kaip juos laiko tie žmonės, su kuriais leidžiu laiką, kodėl pradėjus pasakoti apie save, jie visi pasako nesiartinti, nes aš atrodau baugus ir nenormalus..
Ir vėl, eilinė mergaitė, kurią priverčiau atsiverti, tik iš noro padėti, šįkartą viskas buvo kitaip. Ji buvo daug labiau uždara ir daug tylesnė, daug giliau viską slėpusi. Bet diena po dienos, aš stengiausi, nenuleidau rankų ir ji man papasakojo apie save, kas nutiko per tą laiką, kai mes beveik nebedravom, kai aš nesistengiau lįsti į jos vidų, bijodamas išgąsdinti ir priversti ją nepasitikėti manimi. Galiausiai aš apie ją sužinojau viską kiek man reikėjo, padėjau išlipti iš „depresijos“ kaip ji ją vadino, nors man tai buvo tiesiog eilinė žmogaus problema, toli gražu nebuvusi tokia bloga, nors jos atveju, jai taip sunkiai atsiveriant, aš suabejojau ar tai buvo ta vienintelė problema ir tai toli gražu buvo tik maža dalelė. Bet ji jau pasitikėjo manimi ir mes pamažu kovojome su jos problemomis. Nevisada mes darėm viską gerai, ne visada buvo lengva, ne visada ištverdavom iki galo, bet buvo kaip buvo ir yra kaip yra. Ji palietė mano sielą ir aš tik panorau, kad ji pažintų mane, bet čia ir sustokim.
Man nevalia pasakoti apie save, nes tai tik nubaido žmones. Nes jeigu jau artimą tapusia draugę tai išgąsdino tiek, kad ji nebenori bendrauti, ką kalbėti apie kitus. Praradau viltį ir vėl. Vėl reikia laiko, kad galėčiau susigyventi su savimi, toks koks esu. Laukiu tik vakarų ir naktų, kai gersiu su žmonėmis, kuriem net nerūpiu, bet svarbu skandinti problemas, svarbu būti tarp žmonių, svarbu mokintis valdyti save, kai būna sunkiausia.
Gerti ir gerti, šiuo metu netgi yra kaip savaiminė meditacija man, tapusi lyg tradicija, per ją susipažinau su žmonėmis, kuriuos vadinu „draugais“. Tik ta meditacija ir belikusi man. Vėl eilinės dienos, kai nežinau kas galėtų tapti mano džiaugsmu..

Sielos vidurys.

Man atrodo, vėl randu laiko grįžti čia. Man vėl čia patinka.  Vėl galiu išlieti savo mintis ir pailsėti nuo visų. Tik čia man ramu.
Vis dažniau kirba mintis pasidalinti šį blog’ą su mano ask.fm’o sekėjais. Juk galbūt jie čia kažką galėtų atrasti..
Bet kolkas nieko jie nesužinos. Bent kolkas kol tai vis dar yra nežmoniškai skaudu ir išsiilgta.. Tikiuosi, kad viskas pasikeis ir tada visi galės čia skaityt ką rašiau, nes jau būsiu laimingas ir dėkingas savo vidiniams demonams, kad jie padėjo likimą pakreipti mano norima linkme.
————–
O šį vėlų vakarą rašau kažkokias tai eiles ir šitaip atsisveikinu su jumis, mano vidiniai demonai…

Kelias tolimas ir ilgas, driekiasi jis neapčiuopiamu taku.
Sunkus likimas laukia ateityje, bet aš galiu, reikia tik tikėti savimi.
Juk geri dalykai galų gale visada nugali.. Aš dėl to stengsiuosi, rankų nenuleisiu.
Aš stengsiuosi iš visų jėgų ir mes būsim kartu, o iki tol tenkinsiuos nuotraukom su tavim..
Ištiesk tu ranką man ir mes tikrai vėl galėsime žengti šį gyvenimo kelią kartu.
Tik aš ir tu. Tu ir aš. Mes kartu. Tik mes. Daugiau niekas. <3
————–
I’m addicted to you..

Vis dar rūpi.
Štai kur problema.

It’s hard to
forget
someone
who gave
you so
much to
remember.

Yra tokie žmonės, kuriuos išsirinko širdis..
Ir visi tavo bandymai juos pamiršti ar pakeisti kuo nors – yra beviltiški.

Negailėkit manęs, kad mano gyvenimas yra sunkus, geriau pavydėkit, kad juo galiu didžiuotis, nes jis mane tiek daug išmokė.

All i want
Is a little of the good life.
All i need
Is to have a good time.

Mylėdamas rizikuoji būti atstumtas. Tikėdamas rizikuoji nusivilti. Bet rizikuoti būtina, nes didžiausia rizika – nerizikuoti niekuo. Žmogus, kuris nerizikuoja, nieko nenuveikia, nieko nemato, nieko neturi ir yra NIEKAS. Jis negali išmokti, jausti, keistis, mylėti ir gyventi Už prisiminimus ir tą laiką, kada buvo be proto gera. Už juoką ir akimirkas, kurių jau nepakartosiu. Už tai, kada džiaugsmas nesustojo plitęs širdy. Ir už tai – ko jau nebeliko.

Jis Jos nemėgo. Ji į Jį nekreipė dėmesio. Jis sakė, kad Ji negraži. Ji sakė, kad Jis kvailys. Jis sakė, kad Ji mažvaikė. Ji sakė, kad Jam reikia subręsti. Jie sakė niekada nežiūrėtų vienas į kitą.. Klydo. Laikas ėjo. Mąstymas keitėsi.. Ji išgražėjo. Jis suprotingėjo. Ji užaugo. Jis subrendo. Niekada nesakyk niekada. Gyvenimas pakiš Tau koją. Pamatysi…….

Žmonės verkia ne dėl to, kad yra silpni, – o dėl to, kad per ilgai buvo stiprūs.

Mūsų didžiausias triumfas – ne tai, kad niekada nekrentame, o tai, kad kiekvieną kartą atsistojame iš naujo.

Do what you want, no matter what it takes.

�

Šiam kartui tikriausiai tiek..

Niekada negalvok, kad esi niekam nereikalingas.. Žinok pasaulyje yra žmogus, kuriam reikalinga Tavo šypsena. Gal jis Toli, o gal šalia Tavęs, bet jis yra, Tikėk Tuo, išmok matyti, kas nematoma, išmok mylėti, kas neapkenčiama, išmok pravirkti, kai draugas verkia ir šyptelti, kai būna neįmanoma. Visgi ne Tikėk vėju – Jis pažada ir nebegrįžta, ne Tikėk žiogų daina – Ji per daug nerūpestinga, ne Tikėk medžių žydėjimu – Jis laikinas ir Trumpas.Tikėk draugyste – Tikėk Tuo kas amžina..

Vieni iš kažkada rastų ir išsaugotų ar pačio sukurtų žodžių įrašas.