Apie savo gyvenimą ir ne tik..

Žadėjau papasakoti kas įdomaus vyko mano gyvenime, bet tai neradau laiko, tai tingėjau, tai pamąstęs nusprendžiau, kad praeitis nedomina, nei manęs, nei jūsų skaitančių, jei tokių yra. Dabar yra ši akimirka ir reikia galvot apie ją, iš praeities tik mokytis ir stengtis nebeklyst.
Taigi dabar jaučiuosi sutrikęs, kaip didžiausios laimės akimirką ateina praeities šešėlis, kaip jis primena, kaip ir anksčiau jau panašioj ar tokioj pačioj situacijoj buvo gera ir kaip visai negražiai viskas pasibaigė…
O aš pradėjau bijot, pradėjau vengti, pradėjau abejoti ar gera idėja, dar elgtis, kaip elgiausi… Nueita dar gal ir ne per toli, bet vis tiek, tai jau būtų blogai….
Reikia dar palaukti.. O tada reiks viską paaiškinti..
Savyje reiks susitvarkyt, pasikalbėt su pačiu savimi ir išsiaiškinti ar galiu gyventi toliau, jau nusistatytu keliu ar vis dėl to, teks stabtelti ten kur turėjau sustoti ir palaukti, kol pasivysiu gyvenimą, kad galėčiau toliau keliauti kartu su juo, nes dabar toks jausmas, kad mes gerokai prasilenkėme, kad gerokai šoktelėjau pirmyn, nepraėjus susitaikymo etapui…