Taigi, aprašysiu trumpai šiandieną.
Kažkodėl rašau vėlai vakare. Hmm… Neseniai grįžau tikriausiai todėl, bet prie pc nesėdėsiu, nes noriu eit miegot (neužmigsiu), bet bent pabandysiu užmigt, gal kažkas išeis, žiūrėsim. 
Rytas prasideda ~5h. Griaudžia griaustinis, nemiegu. Paišau, skaitau, rašausi savo mintis kurias galvoju įrašysiu čia į savo Blog’ą. Tikriausiai rytas prasideda tokiu laiku, nes įsiminė griaustinis, lietus ir žaibas. Taip raminančiai paveikė ir užmigau neramiu miegu iki ~5:50 kol nuskamba žadintuvas su užrašu „Kelkis. :s“. Net nepažiūrėjęs išjungiu jį ir stengiuosi užsnūsti, kol už 10 minučių skamba kitas žadintuvas, dėl kurio pramerkiu akis, kad perskaityčiau savo mylimiausia užrašą dėl kurio atsikeliu: „Lipk iš lovos, šunie tu. <3“. Nežinau kodėl, bet perskaičius tą eilutę praeina miegas ir keliuosi. Tik ne šįryt. Prabudau, bet nusprendžiau, kad galiu leisti sau dar pagulėti, pailsėti. Kas ~10 minučių pažiūriu į laikrodį, kol nusprendžiu, kad 6:40 yra pats tas laikas keltis jau. Taigi iki 7:00 atsikeliu, nusiprausiu, susidedu pamokas, apžvelgiu ask’ą, kad niekas nieko neatsakinėjo per naktį (tai aišku, kad paskutinis nuėjau miegot, daugiau debilų nėra naktį atsakinėjančių į mano debiliškus klausimus). 7:10 išeinu iš namų ir sėdu į autobusą kuris veš mane į mokyklą. Atvažiuoju į savo stotelę, prasibraunu pro visus, išlipu, aplenkiu visus prieš mane einančius žmones ir greitu, man įprastu greičiu nueinu į mokyklą. 7:38 mokykloje su manim pasisveikina pirmas klasiokas, o tiksliau klasiokė, nesuprantu, ką ji čia taip anksti veikia. Neesmė, nueinu prie kabineto, laukiu pamokos, darau nepabaigtus namų darbus, renkasi klasiokai, šnekasi, kalbasi, juokiasi. Įsijungiu mokyklinę nuotaiką ir bandau prisiderinti prie klasiokų rato, elgtis kaip jie, taip sakant – prisitaikau prie aplinkos. Toliau pamokos ir kitas bla bla bla šūdo malimas taip sakant.
Baigsiu pildyti rytoj, dabar nebėra jėgų, noriu tik į lovą..
14/04/19 23:44:3214/04/20 15:39:31 Papildau vakar ko nebeparašiau. 😉
Taigi po pamokų ėjau namo, parėjau, nes autobusas kaip dažniausiai padarė zapadlo ir nuvažiavo prieš mano akis. Galėjau bėgti, vytis į kitą stotelę, nes ji visai šalia, tikrai būčiau spėjęs, bet nenorėjau, kažkaip norėjau pasivaikščioti. Parėjau namo per pusvalandį gal, nes gyvenu pakankamai toli nuo mokyklos. Grįžau, numečiau kuprinę įsijungiau pc ir apžiūrėjęs ar yra namie ko nors valgomo man, nieko neradęs nuėjau prie jau įsijungusio pc pažiūrėti ask’o, yt ir savo blog’o. Pamatęs, kad viskas kaip ir prieš tai, keli nauji atsakyti klausimai savo sekamų žmonių ir daugiau nieko. Keliavau po virtualų pasaulį, ieškojau naujos muzikos, ieškojau foto, kurios kažką atspindėtų ar patiktų man, kol atėjo laikas išeiti pasportuoti. Sportas, kaip sportas, pavargau, kadangi dar esu be galo protingas ir nuėjau sportuot nevalgęs, tai su belekiek jėgų sportavau, ariau kaip arklys, kad net treneris vidurį treniruotės pasakė „Gal tu prisėsk biški, pailsėk, nekaip atrodai.“ Pasėdėjau, niekas nepasikeitė ir toliau ėjau treniruotis. Po treniruotės grįžau namo autobusu, pradėjau daryti pamokas, kurių aišku nebaigęs padėjau šalin, nes tiesiog jaučiausi per daug pavargęs ir alkanas.. Po to įsijungiau pc, pažiūrėjau tą patį ask’ą, yt, blog’ą. Uždaviau po kelis klausimus sekamiems žmonėms su anonimu, nieko nepasirašydamas. Po to pradėjau rašyt blog’ą apie vakarykštę dieną, bet jaučiausi per daug pavargęs, kad sėdėčiau, todėl išjungiau pc, užsidariau langus ir duris, įsijungiau šviesą prie lovos ir skaičiau Anonimo parašytą knygą – „Knyga be pavadinimo„. Skamba tikriausiai keistai, bet tai mane ir patraukė. Skaičiau, skaičiau kol ~3 valandą nakties/ryto miego demonai mane užpuolė, suvalgė ir panardino į miego karalystę, su knyga šalia manęs, palikta vieniša šviesa..
Tokia tat buvo mano vakarykštė diena.
