Naktis juoda, tamsi, begalo ji saldi. Naktį viskas vyksta visiškai kitaip nei dieną. Bet dabar ne apie tai..
Yra viena tokia mergaitė. Senai ji kritus man į akį, tačiau nebuvo progos man su ja apie tai pasišnekėti. Atėjo metas, kai laiko sočiai, tačiau kažkaip ir nedrąsu ir keista, neteko man tokių dalykų dažnai daryti, net pasimečiau nuo ko pradėti. Na, bet nereik svajoti, reikia imti ir padaryti, o tada galbūt jau ir čia sau pasiliksiu visą tai.
Hmm… Apie ją galėčiau papasakoti ne tiek ir daug, jos gerai nepažįstu, bet kiek žinau man neatrodo tiek jau ir mažai. Tai ne vien įvairūs skaičiai, bereikšmiai žodžiai ir padrikas žinių bagažas. Nors galbūt kaip tik taip ir reiktų vadinti tas mano žinias – padrikos faktų nuotrupos. Asmenybė ji labai protingi, saugo daug ji paslapčių, su ja bendrauti gera – šiltas ji žmogus. Charakteris jos geras, nelyg kačiuko kailį glostyt, nėra jis blizgantis ir lygus visą laiką, būna ima ir iš niekur nieko pasišiaušia, tačiau juk be to nebūtu taip įdomu. Ji draugiška, išklauso ir bendrauja, galbūt jai neatrodo rimti mano kėslai, tačiau aš nejuokauju, žaisti žmonių jausmai nenorėčiau, tik ne jos, tik ne tokiais jausmais..
Galbūt pasiekti jos man nepavyks, tačiau aš pasistengsiu, padarysiu viską, kad tai taptų realybe, na o jeigu ne, tikrai nenusiminsiu, aš būsiu lyg geriausias draugas, kuris sugeba būti šalia visada kai tik prireiks, išklausyt, padėt, pasikalbėt..
———–
Tu viskas apie ką galėčiau svajoti.
Naujas etapas (?) / Komentarai išjungti - Sweet good time
Sėdi, geri, tada dar pašoki. Viskas su gera kompanija. Gražios panelės, šilti draugai. Įvairios nesamonės, naktinės diskusijos ir galiausiai buvimas vienam.. kol visi užmigo, bent jau taip pagalvojau iš pirmo žvilgsnio. Išėjus į kiemą vis dėl to radau vieną žmogų. Mintis perliejo klausimai „Kodėl? Kodėl būtent ji? Kodėl būtent dabar? Ką man daryti?“
Būtent ta mergaitė kurią aš mielai laikyčiau šalia. Kuria mielai rūpinuosi ir dėl kurios padaryčiau viską.
Deja. Negaliu jai to pasakyt, parodyt ar kažkaip kitaip išreikšt.
Aš nesu tinkamas jai, abejoju, kad yra panelė kuriai būčiau tinkamas. Tiesiog esu niekam tikęs ir nieko gero nesugebu.
Bet dabar ne apie tai. Ta nuostabi mergaitė buvo vienintelis su manimi nemiegantis žmogus sodyboje. Užkalbinau, pasiūlau eiti miegoti, ji akivaizdžiai buvo pavargus, akys apsiblausiusios, o paakiai pamėlynavę. Ji manęs neklausė, širdyje nenorėjau, kad ji eitų miegot, o protas liepė ja rūpintis ir pasistengt, kad ji užmigtų. Praėjo kiek laiko, pabuvom, pašnekėjom ir pasivaikščiojom. Tada galiausiai ji nuėjo miegot. Džiaugiausi ir liūdėjau vienu metu.
Visada viskas kas gera, baigiasi. Tačiau džiaugiuosi, kad tai įvyko. Nesigailiu nieko, nes jei ir tektų pakartot, nieko nepakeisčiau.
Feelings? Nah.., Gyvenimas, kuris moko. / Komentarai išjungti - Kol gyvenimas pasibaigs
Sėdėsiu ir galvosiu, mąstydamas gėrėsiuosi šiuo pasakišku kūriniu, tai viskas kas man liko – rašymas.
Turiu mokintis padėti žmonėms, tiems kuriems to labiausiai reikia. Kartais net keista, kodėl apie tai galvoju, kodėl stengiuosi dėl tų, kurie dėl manęs gal ir nieko nepadarytų, bet tiesiog.. be jų aš negaliu, jie man rūpi. Kažkuriuo metu man buvo sunku, žinau kąd viskas kas sakoma yra padengta melu, nes nesinori kartis ant kaklo ir prašyt pagalbos, norisi tik sėdėti kambaryje pasislėpus ir tyliai verkti, verkti, verkti.. Tačiau juk visiems mums reikia pagalbos, paramos ir dėmesio?..
Tiesą sakant, pats tiksliai to nežinau.. Bet tai nekeičia fakto, kad sau brangių žmonių aš nepaliksiu, kas bebūtų, kokia situacija bebūtų. 
Feelings? Nah.. / Komentarai išjungti - Naktys bemiegės
Negaliu nustoti galvojęs apie gyvenimą, meiles seiles, prisirišimą, žmogiškuosiuos jausmus ir kažkokias nematomas traukas.
Noriu laisvės sau, bet yra persona kuri mane traukte traukia ir niekaip negaliu suprasti kodėl. Dabar tai tarsi kantrybės ir valios išbandymas man, dėl pažadų duotų jai nerašyti.
Gyvenimas, kuris moko. / Komentarai išjungti - Žodis.
Pasistegiau. Atsargiai ir lėtai prisiartinau prie vieno žmogaus, sužinojau jo problemas, bet vis dar atsargiai artinausi prie jo, tikėdamasis, kad jis nepabėgs, neišsigąs.. Supras?..
Deja, deja. Tenka nusivilti vėl ir vėl. Žmonės atrodo negali suprasti manęs, mano norų, o gal žmonės tiesiog ne tie. Juk negali būti, kad mano norai tokie viršnorminiai.. Aš suprantu, kad jie nėra normalūs, bet jeigu aš suprantu, netgi tokius sunkiai suvokiamus dalykus, kaip juos laiko tie žmonės, su kuriais leidžiu laiką, kodėl pradėjus pasakoti apie save, jie visi pasako nesiartinti, nes aš atrodau baugus ir nenormalus..
Ir vėl, eilinė mergaitė, kurią priverčiau atsiverti, tik iš noro padėti, šįkartą viskas buvo kitaip. Ji buvo daug labiau uždara ir daug tylesnė, daug giliau viską slėpusi. Bet diena po dienos, aš stengiausi, nenuleidau rankų ir ji man papasakojo apie save, kas nutiko per tą laiką, kai mes beveik nebedravom, kai aš nesistengiau lįsti į jos vidų, bijodamas išgąsdinti ir priversti ją nepasitikėti manimi. Galiausiai aš apie ją sužinojau viską kiek man reikėjo, padėjau išlipti iš „depresijos“ kaip ji ją vadino, nors man tai buvo tiesiog eilinė žmogaus problema, toli gražu nebuvusi tokia bloga, nors jos atveju, jai taip sunkiai atsiveriant, aš suabejojau ar tai buvo ta vienintelė problema ir tai toli gražu buvo tik maža dalelė. Bet ji jau pasitikėjo manimi ir mes pamažu kovojome su jos problemomis. Nevisada mes darėm viską gerai, ne visada buvo lengva, ne visada ištverdavom iki galo, bet buvo kaip buvo ir yra kaip yra. Ji palietė mano sielą ir aš tik panorau, kad ji pažintų mane, bet čia ir sustokim.
Man nevalia pasakoti apie save, nes tai tik nubaido žmones. Nes jeigu jau artimą tapusia draugę tai išgąsdino tiek, kad ji nebenori bendrauti, ką kalbėti apie kitus. Praradau viltį ir vėl. Vėl reikia laiko, kad galėčiau susigyventi su savimi, toks koks esu. Laukiu tik vakarų ir naktų, kai gersiu su žmonėmis, kuriem net nerūpiu, bet svarbu skandinti problemas, svarbu būti tarp žmonių, svarbu mokintis valdyti save, kai būna sunkiausia.
Gerti ir gerti, šiuo metu netgi yra kaip savaiminė meditacija man, tapusi lyg tradicija, per ją susipažinau su žmonėmis, kuriuos vadinu „draugais“. Tik ta meditacija ir belikusi man. Vėl eilinės dienos, kai nežinau kas galėtų tapti mano džiaugsmu..
